- šliuksėti
- šliuksė́ti, šliùksi, -ė́jo NdŽ, KŽ 1. intr. OGLII371 su garsu po truputį lietis, tekėti, sroventi: Mergaitės vėl paėmė kibirą, o vanduo kas žingsnis šliuksėjo ant žemės rš. Vanduo šliuksėdamas bėgo iš puodelio DŽ. 2. tr. Š, OGLII371 laistyti, pilstyti, šlakstyti: Neša [pamazgas], šliùksi in padlago, in rūbų – nežiūri Lel. Nešliuksė́k vandenio gryčioj, ir teip jau šlapia Ssk. | Nešliuksėk taip daug pieno, ne griovy pasemtas J.Balt. Ruošė, nuolat į juos (kareivius) žvilgsėdamos ir nuolat ašaras šliuksėdamos Vaižg. 3. intr. DŽ, NdŽ, Šk, Pžrl išduoti čiurškėjimo garsą, žliugsėti: Batai pilni vandenio, net šliùksi Mrj. Išsiliek iš klumpės vandenį, tai nešliuksė̃s Gž. Ką dar tu čia giniesi, kad neprisėmęs, tai tik šliùksi, kai eini, ir gana Snt. Šliuksi kraujas po batais fašistų S.Nėr. ║ smukčiojant išduoti garsą, klapsėti: Par aslą ėjo, vyžos šliuksė́jo JR31. 4. intr. DŽ, Ktk eiti prisemtu, smukčiojančiu apavu ar velkant kojas, šlepsėti: Vėlų vakarą, nepermatomoje tamsoje, abu su tėvu šliuksim į kapines rš. 5. intr. [K], DŽ šnek. šniurkščiojant verkti, verkšlenti, šniurkšėti: Nustok šliuksė́t, ba da gausi! Ktk. \ šliuksėti; atšliuksėti; nušliuksėti; prišliuksėti; sušliuksėti
Dictionary of the Lithuanian Language.